"Urban Ladies" šokių grupė (Urban choreo Lady Style)

"URBAN LADIES"

Stiliai: Hip-Hop Lady Style, Street Jazz, Dancehall

“Urban Ladies” šokių grupė skirta panelėms, norinčioms išmokti gražiai ir plastiškai judėti madingos muzikos ritmu, pagal “Urban Dance” choreografija, kuri paremta “Hip-hop Lady Style”, “Street Jazz”, “Dancehall” bei “R&B”, šokių stiliais.

“Street Jazz” bei “Dancehall” stilių ekspesyvūs dinamiški judesiai, suteikia šiam šokiui ypatingo žavesio. “R&B” stilius labiau orientuotas į šio žanro muziką, tad galima teigti, kad tai tiesiog vienas iš šios šokių grupės akcentų.

“Hip-hop Lady Style” šokių choreografija yra patraukli, prisotinta moteriškumo, elegancijos, seksualumo ir harmonijos tarp “street” bei “show” šokių stilių junginių.

Šioje šokių grupėje Jums dėstys patyrusi diplomuota šokių mokytoja Augustė>

"Hip-hop", "Street Jazz", Dancehall šokių istorija ir jų kultūra

Hiphopas − kultūros judėjimas, 1970 m. prasidėjęs Niujorko rajone Bronkse. Nuo to laiko išpopuliarėjo visame pasaulyje. Pagrindiniai hiphopo elementai: MC (vokalas), grafitis, beatbox, b – boys (breiko šokis), DJ.

Hip-Hop šokio kultūrą sudaro Break beat, repas, breiko šokejai bei grafitis. Jos atsiradimas siejamas su didžėjų Afrika Bambaataa ir Grandmaster Flash ritminiais eksperimentais Dub ir Funk muzikos pagrindu 1970 m. viduryje. Hip Hop muzika atliekama taip: vienas atlikėjas atkakliai bando repuoti (t. y. energingai deklamuoja ritmišką tekstą), kitas preciziškai suka plokšteles akomponuodamas. Hip Hop didžėjai pirmieji panaudojo „scratching“ techniką – plokštelės „braižymą“, kuris smarkiai paįvairina ritminę struktūrą.

„Dancehall“ yra šokio stilius, kuris septintojo dešimtmečio Jamaikoje atsirado iš regio. Šios energingos ir linksmos muzikos ir šokio formos yra labai glaudžiai susijusios. Tai Jamaikos populiariosios šokių kultūros ir jaunatviškų „inovacijų“ derinys.

Kaip ir daugelį gatvės šokių, „Dancehall“ valdė jaunimas. Jis apibūdinamas kaip šokis, kuriame daug dėmesio skiriama tiek požiūriui, tiek energijai ir šokio judesiams. Boso kultūra, atėjusi su “Dancehall”, privertė žmones organiškai pajusti muziką perpildytose šokių salėse.

“Street Jazz” (lt. gatvės džiazas), pirmiausia yra amerikietiškas žanras, kur jis ir tapo populiarus. Šis šokių stilius pusiaukelėje tarp hiphopo (dar vadinamo naujuoju stiliumi “New Style”) ir šiuolaikinio džiazo. Šis stilius reikalauja tam tikro požiūrio bei taip pat būti energingam, ritmingam, ypatingai jausti muzikos pauzes ir akcentus. “Street Jazz” šokius paprastai įkvepia dabartinė pop muzika, kartais netgi elektro. Miesto fone gatvės džiazas suteikia tikslumo, išraiškingumo ir koordinavimo. Priešingai hiphopo, gatvės džiazo judesiai visada užbaigti iki galo, yra gausūs, tikslūs, plačiai ištiestomis rankomis ir kojomis su iki galo ištiestais keliais galutiniam rezultate. “Street Jazz” šokiai labai įkvėpti klasikinio džiazo stiliaus.

“Street Jazz”, dar žinomas kaip “Jazz Funk”, pagal tam tikrus vaizdo įrašus, yra šokio stilius, atsiradęs susiliejus hiphopo ir džiazo šokiams. Nors gatvės džiazas remiasi iš dalies hiphopu, jis nėra laikomas hiphopo stiliumi, nes jo pagrindiniai judesiai yra panašūs į klasikinį džiazą, įskaitant piruetus, arabeskas, batmanus ir relevę. Šis stilius savo ankstyviausiomis formomis pasirodė pramoginės televizijos programoje „Gyvos spalvos“. Jos šokių grupė „The Fly Girls“ atidarydavo ir uždarydavo kiekvieną epizodą su hiphopo ir džiazo šokių miksų spektakliais, kurių choreografas buvo Rosie Perez. Frankas Hatchettas taip pat buvo šio stiliaus iniciatorius. Gatvės džiazo pradininkė Italijoje yra režisierė ir choreografė Luca Papa, kuri 2012 metais įkūrė ir įregistravo „Street Jazz“ prekės ženklą Italijos prekybos rūmuose. 2016 m. dainininkas ir atlikėjas Nyo NonAvanguardia tapo absoliučiu jo lyderiu Italijoje.