CONTEMPORARY DANCE

Šiuolaikinis šokis "Modernas" Vilniuje

Šiuolaikinis šokis (angl. “Contemporary dance”, kontemporaris) – tai moderniojo šokio padarinys. Ši šokio rūšis atsirado kaip pasipriešinimas griežtiems baleto stereotipams. “Contemporary” šokis perėmė šokio technikų iš klasikinio baleto, moderniojo šokio bei džiazo šokių stilių, o ateityje įtraukė į savo šokio atlikimo techniką elementus iš daugelio kitų šokių stilių.

“Contemporary” šokis reikalauja didelio dėmesio judesių atlikimo specifikai, kūno plastikai bei koordinacijai. Atlikėjas turi būti energingas, dinamiškas ir tikslus savo šokių judėjime. Šiuolaikinis šokis “Contemporary” atliekamas aukšto artistiškumo vaidyba, su neutralia šokių apranga, basomis arba su kojinėmis.
 

Šioje grupėje dėstys šiuolaikinio šokio profesionalė, šokių mokytoja Gabrielė>

Šiuolakinio šokio "Contemporary" istorija ir jo kultūra

Šiuolaikinis šokis „Contemporary“ yra šokio spektaklio žanras (angl. „performans“), išsivystęs XX a. viduryje ir nuo to laiko išaugęs į vieną iš dominuojančių žanrų oficialiai apmokytų šokėjų visame pasaulyje, ypač populiarų JAV ir Europoje. Nors iš pradžių jis buvo sukurtas klasikinio, modernaus ir džiazo stilių pagrindu, jis įtraukė daugelio šokių stilių elementus. Dėl savo techninių panašumų jis dažnai suvokiamas kaip glaudžiai susijęs su šiuolaikinių baleto ir kitais klasikinių koncertinių šokių stiliais.

Kalbant apie savo techniką, šiuolaikinis šokis „contemporary“ linkęs derinti tvirtą, bet kontroliuojamą baleto su modernu darbą, kurio pagrindas kūno korpusas. Šiame šokyje taip pat naudojamos šiuolaikinio šokio ypatybės: atsilaisvinimas nuo kontaktu, darbas ant grindų, kritimai ir atsikėlimai bei improvizacija. Taip pat dažnai naudojami nenuspėjami ritmo kitimai, greičio ir krypties pokyčiai. Be to, šiuolaikiniame šokyje kartais yra ne vakarietiškų šokių kultūrų elementų, tokių kaip afrikietiško šokio kombinacijos, įskaitant sulenktus kelius, arba japonų šiuolaikinio šokio „Butoh“ judesiai.

Šiuolaikinio šokio ištakos Lietuvoje remiasi išraiškos šokio pradininkės Danutės Nasvytytės darbais ir jos įkurta ritminės gimnastikos studija, kuri veikė tarpukario Kaune. Sovietinės okupacijos metu (1940–1990) šalyje buvo slopinamos, bet kokios modernaus meno apraiškos, o šokio srityje toleruotos tik dvi šio meno formos: klasikinis baletas ir standartizuoti folkloriniai šokiai. Taigi D. Nasvytytės mokinės Kiros Katerinos Daujotaitės dėka Kaune 1969 m. įkurta studija „Sonata“, tęsusi iš Vokietijos atkeliavusio išraiškos šokio, kurį būtų galima laikyti pirmapradėmis šiuolaikinio šokio apraiškomis, tradicijas, galėjo egzistuoti tik neperžengdama mėgėjiškumo barjero.

1998 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Teatro ir kino fakultete buvo pradėti rengti pirmieji profesionalūs šiuolaikinio šokio šokėjai. Tuo metu buvo surinktas vad. aktorių-šokėjų kursas. Pirmajam kursui vadovavo baletmeisterė Anželika Cholina. Vėliau kitiems tam specialiai įsteigtos šokio ir judesio katedros kursams vadovavo ir Aira Naginevičiūtė…  Plačiau vikipedijoje>