MODERN BALLET

Šiuolaikinis (modernus) baletas Vilniuje

Šiuolaikinis baletas (“contemporary ballet” arba modernus baletas) – tai šokio žanras, apimantis klasikinio baleto ir šiuolaikinio šokio elementus. Jame naudojama klasikinė baleto technika, daugeliu atvejų  ir klasikinė puantų technika, tačiau ji leidžia didesnį viršutinės kūno dalies judėjimo diapazoną ir nėra apribota griežtai apibrėžtomis kūno linijomis ir formomis, esančiomis tradiciniame klasikiniame balete. Daugelis jo atributų kyla iš 20-ojo amžiaus šiuolaikinio šokio idėjų ir naujovių, įskaitant šio šokio judesių atlikimą ant grindų ir kojų pasukimą. Šiuolaikinio baleto stiliuje taip pat yra daug judesių, pabrėžiančių kūno lankstumą. Šio šokio choreografijos atlikimas reikalauja tvarkingos laikysenos, tvirtu stuburo raumenų, gero viso kūno pasirengimo, taisyklingo kojų  pastatimo, pusiausvyros, plastikos, grakštumo ir be abejo ritmikos jausmo.

Šioje šokių grupėje Jums dėstys diplomuota, patyrusi  šokių mokytoja Gabrielė>

Šiuolakinio baleto istorija ir jo kultūra

Baletas – spektaklio žanro šokis, atsiradęs Italijos renesanso laikotarpiu XV amžiuje, o vėliau Prancūzijoje ir Rusijoje išsivysčiusi į koncertinio šokio formą. Nuo tada jis tapo plačiai paplitusia ir labai techniška šokio forma su savo žodynu. Baletas buvo įtakingas visame pasaulyje ir apibrėžė pagrindinius metodus, naudojamus daugelyje kitų šokio žanrų ir kultūrų. Įvairios pasaulio mokyklos įtraukė jį į savo kultūrą, todėl baletas vystėsi skirtingais būdais. Baletą, kaip vieningą kūrinį, sudaro baleto pastatymo choreografija ir muzika.  Tradicinis klasikinis baletas dažniausiai atliekami pagal klasikinę muziką, naudojant įmantrius kostiumus ir inscenizaciją, o šiuolaikinis baletas gali būti atliekamas pagal lyrišką kūrinį, su paprastais kostiumais ir be sudėtingų scenografijų ar dekoracijų.

Baletas – tai iš esmės sceninio meno rūšis, kurios pagrindiniai elementai yra šokis, pantomima ir muzika, sujungti į vientisą scenos veiksmą. Paprastai baletas turi siužetą yra dramos spektaklis, kuriame žodžiai pakeičiami įvairiais judesiais, mimika ir šokiais. Šiuolaikiniame balete, skirtingai nei klasikiniame, plačiai naudojami ir gimnastikos bei akrobatikos elementai.

George’as Balanchine’as dažnai laikomas pirmuoju šiuolaikinio baleto pradininku. Tačiau tikroji šiuolaikinio baleto kilmė priskiriama rusų meno prodiuseriui Serge’ui Diaghilevui. Jis sukūrė programą, apjungiančią visas menų formas (tapybą, muziką, teatrą ir meną) ir pristatė visuomenei. Kai ši programa Rusijoje pasisekė, Diaghilevas buvo įkvėptas ją pristatyti Europos auditorijai, sukurdamas naują klasikinio baleto sukinį. Jis sukūrė Diaghilevo Rusijos baleto kompaniją, debiutuojančią pirmąją laidą 1909 m. Tačiau Diaghilevas nebuvo choreografas, savo kūrybos vystymąsi jis patikėjo keliems žinomiems choreografams, vienas iš jų – George’as Balanchine’as.

Sukurtas „Balanchine“ šokio stilius, esantis tarp klasikinio ir šiuolaikinio baleto, šiandieniniais standartais yra žinomas kaip neoklasikinis baletas. Jis naudojo sulenktas rankas (o kartais ir pėdas), atsuktas kojas (padėtyje nukreiptas į centrą) ir netradicinius kostiumus, tokius kaip triko, tunikos ir pustus tutu sijonus, kad distancijuotis nuo romantinių klasikinio baleto tradicijų. Balanchine’as pakvietė modernaus šokio atlikėjus, tokius kaip Paulas Tayloras, šokti su savo kompanija „New York City Ballet“ ir jis dirbo su šiuolaikinio šokio choreografe Martha Graham, o tai išplėtė jo šiuolaikinių technikų ir idėjų poveikį. Šiuo laikotarpiu kiti choreografai, tokie kaip Johnas Butleris ir Glenas Tetley, eksperimentuose pradėjo sąmoningai derinti baletą ir šiuolaikines technikas.

Šiuolaikinis baletas remiasi tiek šiuolaikiniu šokiu, tiek klasikiniu baletu dėl savo mokymo metodų ir technikos. Kad šokėjas galėtų įkūnyti įvairius stilius, treniruočių režimas tapo įvairesnis. Be klasikinės technikos, kuri dažnai apima George’o Balanchine’o parašo greitį ir stilių Amerikos šokėjams, šokėjai mokosi ir šiuolaikiškai. Be to, daugelis šokėjų atlieka įvairias kroso treniruotes. Pilatesas ir joga dažnai įtraukiami norint atlaisvinti raumenis ir sulyginti kūną. Nuo 1920-ųjų pabaigos pilatesas buvo populiari kryžminių treniruočių forma, padedanti išvengti traumų, tačiau vis dažniau naudojama girotoninė plėtimosi sistema. Atliekant šiuolaikinį šokį, šokėjų stuburai turi būti lankstesni ir jie turi suprasti, kaip būti įžemintam. Tai prieštarauja klasikiniam ir neoklasikiniam baletui, kai šokėjai privalo „prisitraukti“ ir laikyti viršutinę kūno dalį. Šokėjai pirmiausia turi įgyti klasikinio baleto treniruočių pagringus, kad galėtų jas tobulinti su modernesne technika ir tapti universalesniems…  Plačiau vikipedijoje>